Vienišas žmogus gyvena žmonių pilname mieste, bet šis jų nemato. Juoda spalva apima jo smegenis ir jis praranda ryšį su realybe. Kelias vis tas pats aukštyn, o po to žemyn. Žmogus suranda raudoną akmenį tarytum ieškodamas prasmės, bet ji nesusikuria. Neradęs išėjimo iš miesto žmogus pats sustingsta lyg akmuo. Žmogaus ieškojimai jį paverčia akmeniu.
