Tuščia ir atšiauri žiemos panorama. 14-metis Matas abejingai žvelgia pro apledėjusį automobilio langą. Jis vežamas į atokią fermą, kur buvę priklausomybių ir smurto paženklinti vyrai bando atkurti savo gyvenimus. Jų lyderis – charizmatiškas Žanas, kadaise pats kritęs į dugną. Kasdieniai ritualai – malda, darbas su gyvuliais, sūrio gamyba – tampa jų išsigelbėjimo būdu, padedančiu pabėgti nuo praeities šešėlių.
Mato atvykimas sudrebina nusistovėjusią bendruomenės rutiną. Jo vidinės kovos siekiant suvaldyti pyktį, agresija ir nusivylimas savo paties pasirinkimais lyg veidrodis atspindi ir apnuogina bendras žaizdas. Vyrų pyktis nukreipiamas į berniuką, kuris savo skausmą išlieja ant jam patikėtų gyvulių.
Dienoms bėgant, suvienyti priklausomybių, nerimo ir praeities traumų, vienu stogu besidalijanti bendruomenė, iš chaoso pamažu virsta savotiška šeima, kur kiekvienas savaip ieško prasmės kasdienoje.
