Jonas ir Eleonora, miela aštuoniasdešimtmečių porelė, atveria savo buto duris nekilnojamojo turto agentei. Eleonora beveik nešneka, o Jonas beria prisiminimus apie džiaugsmingas jų bendro gyvenimo šiame bute akimirkas, pabrėždamas, kad jie čia – nuo pat jaunystės. Eleonora mintyse tęsia kitokią praeities versiją. Į jos istoriją pereiname ir mes. Išvystame, kaip butas atrodė 1952 m., kai ji pirmą kartą pravėrė jo duris.