Ken Yasumoto gimė Paryžiuje 1971 m. Vaikystę ir paauglystę praleido Tokijuje, kur gyveno iki 17 metų, o baigęs mokyklą grįžo į Paryžių. Jis yra prancūzų ir japonų kilmės.

Baigęs Nacionalinę Louis Lumière kino mokyklą, karjerą pradėjo kaip mikrofono operatorius, dirbdamas filmuose su tokiais režisieriais kaip Leos Carax ir Luc Besson. Pirmasis jo darbas kaip garso montažo režisieriaus buvo Luc Besson’o „Joan of Arc“, už kurį jis pelnė MPSE „Golden Reel“ apdovanojimą už geriausią užsienio pilnametražio filmo garso montažą.

Vėliau Ken dirbo garso režisieriumi filmavimo aikštelėje, garso dizaineriu, vyriausiuoju garso montažo režisieriumi ir perrašymo (re-recording) garso režisieriumi daugelyje pilnametražių filmų, tarp jų – Oliverio Stone’o „Alexander“, Louis Leterrier‘o „The Transporter“, Christophe Gans‘o „Silent Hill“, Alexandre Aja „Oxygen“, Michel Hazanavicius „Coupez!“, Alejandro G. Iñárritu „Bardo“ ir Jean-Stéphane Sauvaire’o „Asphalt City“.

Svarbiausias jo kūrybinis bendradarbiavimas sieja su režisieriumi Gaspar Noé – prasidėjęs nuo „Enter the Void“ (2009) ir tęsiasi iki „Vortex“ (2022). Noé filmuose Ken prižiūri visą garso kūrimo procesą – nuo įrašymo aikštelėje iki galutinio garso suvedimo.

Nuo 2021 m. jis yra Kino meno ir mokslo akademijos narys.

Naujausi jo darbai, kuriuose jis dirbo garso dizaineriu ir perrašymo garso režisieriumi – Lucile Hadzihalilovic „The Ice Tower“, Aistės Žegulytės „Holy Destructors“, Alejandro G. Iñárritu instaliacija „Sueño Perro“ ir Pierre Huyghe „Liminals“.