Vilnius, keturios karštos vasaros dienos. Po seniai patirtos traumos Goda iš naujo mokosi atrasti ryšį su kitu žmogumi. Visą laiką gyvenusi saugų, kitų suplanuotą gyvenimą, Justė pagaliau ryžtasi pati priimti sprendimą. Vytas po dvidešimties metų santuokos palieka šeimą, taip ir neišdrįsdamas pasakyti tikrosios priežasties. Anatolijaus balsas apjungia šias istorijas ir patirtis į būseną, iš kurios kiekvienas savaip stengiasi ištrūkti ir atrasti vidinę laisvę nuolat besikeičiančioje ir naujus standartus formuojančioje visuomenėje.
