VLADIMIR GOLOVNITSKI – garso režisierius. Gimęs Breste (Baltarusija, buvusi SSRS teritorija) 1956-aisiais. Baigęs Leningrado kino inžinierių institutą (dabar žinomas kaip Sankt Peterburgo valstybinis kino ir televizijos universitetas). Nuo 1978-ųjų iki 1992-ųjų Vladimir Golovnitski dirbo Belarusfilm Studios Minske. Nuo 1994-ųjų jis gyvena Vilniuje, Lietuvoje, kur vadovauja savo nepriklausomai garso įrašymo ir post-produkcijos studijai Gutara Post Pro. Nuo 1994-ųjų Golovnitski artimai bendradarbiauja su Šarūnu Bartu, o nuo 2003-jų – su Sergejumi Loznitsa.

Ryškesnė filmografija: „Koridorius“ (1994), „Mūsų nedaug” (1996), „Namai“ (1997), „Laisvė“ (2000), „Septyni nematomi žmonės“ (2005), „Eurazijos aborigenas“ (2010), “Ramybė mūsų sapnuose” (2015), „Sutemose“ (2019) – visų šių filmų režisierius – Šarūnas Bartas. „Nuomos sutartis“ (2001), „Aš esi tu“ (2005) – režisierius Kristijonas Vildžiūnas. „Perpetuum mobile“ (2007) – režisierius Valdas Navasaitis.
„Paprasti dalykai“ (2007), „Kaip aš praleidau šią vasarą“ (2010) – režisierius Aleksejus Popogrebsky. „Peizažas“ (2003), „Fabrika“ (2004), „Blokada“ (2005), „Artel“ (2006), „Pasirodymas“ (2008), „Šiaurės šviesa“ (2008), „Mano laimė“ (2010), „Rūke“ (2012), „Nuolankioji“ (2017), „Donbasas“ (2018), „Valstybinės laidotuvė“ (2019), „Babyn Jaras. Kontekstas“ (2021), „Natūrali naikinimo istorija“ (2022), „Invazija“ (2024), ), „Du prokurorai“ (2025) – režisierius Sergejus Loznitsa. Režisieriaus Vasiljaus Sigarevo „Gyventi“ (2011), „Ozo šalis“ (2015).
Iš viso apie 120 dokumentinių ir 39 vaidybiniai filmai.