Kol žmonės kovoja su laiku, mėgindami išsaugoti paveikslus, mirusiųjų kūnus bei savo prisiminimus, į jų erdvę veržiasi mikroskopiniai grybai. Jie atskleidžia, kaip viskas kinta ir turi sunykti, kad atgimtų. Šis ryškus poetinės dokumentikos filmas peržengia abstrakcijos ribas. Greta įspūdingų mikrogrybų kultūrų atsiveria ir žmogaus prisirišimas prie istorijos – jo pastangos išsaugoti tai, kas brangu. Restauratorių kasdienybėje skambantis juokas ir tikinčiųjų atsidavimas stebint atkurtą Mergelės Marijos paveikslą tampa švelniomis refleksijomis apie žmogaus troškimą nugalėti bet kokia kaina.
Tai virsmo istorija, kurioje religija tampa fonu, o mikrogrybai – metafora. Neišvengiamai nyksta mūsų sukurti daiktai, vėliau – mes patys. Tačiau žvelgiant per mikroskopą atsiranda vilties blyksnis: nesustabdomas augimas tampa tylia, didinga pergale prieš mirtį.