Jonas – vidutinio amžiaus vyras, kuris dėl karo yra priverstas atsidurti atokioje, nuo įprasto gyvenimo atskirtoje saloje, kurioje nėra jokių mums pažįstamų kasdienių patogumų ar ryšio su išoriniu pasauliu. Jis iš karto supažindinimas su atšiauria nauja vieta, kurioje jis nėra pageidaujamas. Nemokant kalbos, nesuprantant kitos kultūros niuansų, jis jaučiasi ir visų aplinkinių akyse atrodo kaip ateivis – zuikis su astronauto kostiumu. Kadangi jis atrodo kitaip ir nemoka jokio amato, Jonui liepiama dirbti visiškai beprasmius darbus. Tačiau zuikis nepasiduoda ir bando užmegzti ryšį su aplinkiniais, nepaisant kasdienių patyčių. Bėgant laikui, Jonas prisitaiko prie aplinkos ir pasikeičia tiek viduje, tiek išorėje, ir iš keisto padaro, zuikio su astronauto kostiumu, jis pradeda virsti į žmogų, pradeda atrodyti kaip visi aplinkiniai – pilkos masės dalis. Tačiau realybėje Jonas vis tiek yra visos išorinės aplinkos engiamas. Vieną vakarą, išgertuvių su kolega metu, jis susipyksta ir susimuša su juo. Įvyksta konfliktas, sužvėrėjimas pačia primityviausia fizine forma – tuomet Jonas galutinai ir transformuojasi į žmogišką pavidalą. Zuikis pastebi savo išorinį pokytį ir nesuprasdamas, kodėl jis taip atrodo, bando pabėgti nuo jį supančios aplinkos. Bet galiausiai Joną pasiveja jo praeities vaiduokliai, traumos, karas.