Sekmadienio vakarą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įvyko nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Į lietuvių kino kūrėjų rankas atskrido 19 Sidabrinių gervių, už geriausią studentišką darbą buvo įteiktas „Sidabrinės gervės kiaušinis“, o už viso gyvenimo nuopelnus – „Auksinė gervė“. Šis apdovanojimas skirtas aktoriui Juozui Budraičiui.

Auksinės gervės laureatas J. Budraitis, priimdamas apdovanojimą iš Kultūros ministro Simono Kairio rankų, sakė: „Visą gyvenimą pragyvenau (iki šiol – toliau nežinau, kaip bus – gal dar pagyvensiu) o atrodo, lyg nieko nebuvo: pastraksėjau, parėpliojau, pabėgiojau, pašokinėjau, gavau į fizionomiją, pats daviau kažkam. Adomaičiui. O jis man. Ir taip pamažu tas gyvenimas artėja iki šių dienų. Žinoma, jeigu ne vienas žmogus, kuris man tapo kelrodžiu, tai šiandien gal būčiau prokuroras, – Žalakevičius mane išvedė iš teisininko kelio ir atvedė į kiną. Ir tam kinui aš atidaviau visą gyvenimą, ir stengiausi, kiek galėjau, jo globojamas, kuo geriau vaidinti. Būti.“

„Sidabrinės gervės“ ceremoniją vedė aktorių duetas – Dainius Kazlauskas ir Lina Rastokaitė. Jų naviguotame renginyje skleidėsi visa paletė nuoširdžių emocijų, nuo linksmų natų iki pačių jautriausių.

Salėje tvyrojo išskirtinė atmosfera, kai Ukrainos karo didvyris Oleksandras Tereščenka, per susirėmimus Donecko oro uoste netekęs rankų ir akies, paskelbė ilgametražio dokumentinio filmo nominacijos nugalėtoją. Juo tapo „Mariupolis 2“ – paskutinis Ukrainoje žuvusio režisieriaus Manto Kvedaravičiaus darbas. Apdovanojimą atsiimdamas jo sūnus Samuelis sakė: „Tą pačią parą, kai Ukraina buvo užpulta, mano tėtis susisiekė su ten esančiu draugu, kad iš jo lūpų išgirstų apie ten esančią situaciją. Asmeniniai ryšiai ir santykiai buvo dalis priežasties, kodėl jis ten važiavo. Gyvenimai ir įvykiai tam ir buvo filmuojami, kad būtų liudyjimas. Liudyjimas to, kas įvyko ir liudyjimas, kuris galėtų stovėti pats, ant savo kojų, nepriklausomai nuo to, kokiuose istoriniuose naratyvuose jis po to būtų naudojamas.“

„Sidabrinės gervės“ į kino kūrėjų glėbį atskrido Tėvo dieną, tad ne vienas laureatas turėjo progos padėkoti savo tėvams. Režisierė Austėja Urbaitė net linksmai papozavo su apdovanojimu, kad tėvai spėtų ją nufotografuoti, stebėdami transliaciją per LRT.

Tėvui už pirmąjį nupirktą kompiuterį dėkojo ir už geriausią garso režisieriaus darbą apdovanotas Julius Grigelionis (filmas „Per arti“). Į dausas linkėjimus savo tėvams perdavė metų aktoriumi pripažintas Donatas Želvys (filmas „Poetas“). Išėjusį tėtį savo padėkos kalboje paminėjo ir geriausio antraplanio vaidmens nominacijos laimėtojas Dainius Gavenonis (filmas „Poetas“). „Turbūt tai nėra atsitiktinumas, kad gervę aš gaunu Kaune, o Kaunas yra mano gimtas miestas ir susijęs su mano tėvu, šviesios atminties mano tėte. Šiandien yra Tėvo diena ir aš manau, jis čia truputį prisidėjo, tad aš šią gervę skiriu jam“, – sakė D. Gavenonis.

Netrukus prizo atsiimti pakilo ir jo žmona Rasa Samuolytė (filmas „Paradas“), kuriai apdovanojimą įteikė specialiai iš Rumunijos atskridęs teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Ta proga jis prisiminė be galo daug Rasos sukurtų esminių vaidmenų ir spektaklį „Roberto Zucco“, kuriame atliktą dainelę R, Samuolytė pakartojo ir ant scenos: „Aš laiminga nelaiminga, aš daug kentėjau, bet man malonu buvo kentėti.“ „Šie žodžiai yra viso lietuviško kino esmė“, – pridūrė L. Rastokaitė.

Už antraplanį vaidmenį Sidabrinę gervę šįkart pelnė Nelė Savičenko („Ilgo metro filmas apie gyvenimą“). Laureatę paskelbė linksmai nusiteikęs aktorius Vladas Bagdonas. „Nesu vaidinęs antraeilių vaidmenų. Tik pagrindinius arba epizodinius. Todėl nežinau, ar tai sunku, ar lengva padaryti. Bet vieną aš žinau – žmogus labiausiai palaimingai jaučiasi, kai žiūri į vandenį, į ugnį ir į dirbančius žmones. Nele Savičenko, aš tave myliu!“ – kalbėjo V. Bagdonas.

Pati N. Savičenko ceremonijoje dalyvauti negalėjo, bet jos balsu netikėtai prabilo L. Rastokaitė, pelnydama didžiules ovacijas.

Audringų ovacijų sulaukė ir Titas Laucius, apdovanotas už geriausią scenarijų (filmas „Paradas“). Jis pasiguodė, esą scenaristas, geriausiu atveju per metus ar blogiausiu – per penkis parašydamas filmo scenarijų, nebambėdamas atlieka „sizifinę nesąmonę“, bet galop, po premjeros pasirodžius recenzijoms, turi atremti 90 procentų kritikos būtent už scenarijų.

Geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu šiemet pripažinta juosta „Per arti“ (režisierė A. Urbaitė), kurios premjera Lietuvoje įvyks rudenį. „Pasidalinsiu, ko išmokau jį darydama pati. Svarbiausia pamoka – nėra tokio dalyko, kaip blogos žmogaus savybės. Yra tik kiekvienos dienos pasirinkimas – vis iš naujo ir iš naujo – kaip tu jas panaudosi, arba leisiesi jų panaudojamas. Linkėčiau visiems drąsos ir energijos daryti pasirinkimus, kad galėtume būti geresni patys sau ir kitiems“, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo šio filmo režisierė.

Žiūroviškiausiu filmu šiais metais tapo režisieriaus Emilio Vėlyvio detektyvas „Piktųjų karta“. Apdovanojimą įteikęs „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas Dainius Beržinis paminėjo, kad šis filmas kino teatruose pritraukė daugiau nei 150 tūkstančių žiūrovų. Apdovanojimą priimdama prodiuserė Daiva Varnaitė-Jovaišienė sakė, kad Emilis Vėlyvis kuria tik žiūrovui, todėl ši gervė pelnytai yra jo.

Šventei buvo parengti specialūs muzikiniai pasirodymai. Į sceną grįžusi popmuzikos diva Jazzu pribloškė karštu šou, po kurio vedėjai juokavo, kad klasikinis vodevilis liko rūkyti kamputyje. Salę ant kojų sukėlė Andrius Mamontovas su grupe. Premjerą pristatė Vaidas Baumila ir Gamka, atlikę naująją dainos „Laikas“ versiją. Įsimintiną repo improvizacijos pasirodymą surengė „Freestarz“ ir daugelis kitų.

Šventę organizavo AVAKA ir Lietuvos kino centras, ją transliavo lrt.lt, LRT Plius ir LRT televizija. Apdovanojimų globėja – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Lietuvišką kiną palaiko „Telia Play“, o balsavimo procesus stebėjo audito kompanija „Grant Thornton Baltic“.