Sekmadienio vakarą Vilniuje, LDK Valdovų rūmų kieme įvyko Lietuvos nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2022“. Išskirtine renginio akimirka tapo Ukrainoje nužudyto kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus pagerbimas: kalbą apie šį kūrėją, meną ir kultūrą pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Linkėjimai iš Kyivo. Pradėsiu savo kreipimąsi nuo trumpos, bet labai svarbios citatos: „Jei mes gyvename tam tikrame pasaulyje, mes girdime tam tikras dainas, klausomės tam tikro radijo, žiūrime tam tikrą kiną – visa tai sukuria mus, sukuria mūsų mentalitetą“. Tai buvo Manto Kvedaravičiaus žodžiai. Taip jis komentavo savo sukurtą filmą, skirtą Mariupoliui.  Filmą, kuriuo jis norėjo parodyti, kaip karas veikia miestą, kaip karas keičia žmones. Ir šie, lyg ir paprasti, žodžiai iš tiesų yra apie tai, koks yra žmonių gyvenimas, kokie jie yra žmonės. Būtent menas, kultūra, visuose savo pavidaluose ir visomis prasmėmis formuoja žmones, juos apšviečia. Arba, atvirkščiai, įkalina juos tamsoje ir mele. Ir tai gali būti kino, knygų, dainų, radijo atsakomybė. Visko, ką mes girdime, matome ir skaitome. Būtent dėl šios priežasties, labai svarbu skleisti tiesą, palaikyti meną, kuris skirtas gyvenimui, o ne tiems, kurie nori tą gyvenimą sunaikinti. Ukrainiečiai visada prisimins Mantą Kvedaravičių kaip žmogų, kuris buvo būtent toks. Šis žmogus tikrai vertas „Auksinės gervės“. Jis brangino gyvenimą ir visuomet aiškiai pasisakydavo prieš tai, kas, jo požiūriu, kėlė grėsmę gyvenimui. Ir tai buvo labai dėmesingas požiūris. Prašau jūsų, kad jūsų požiūris būtų toks pat dėmesingas, kad jūs irgi palaikytumėte gyvenimą, kad nepamirštumėte apie Ukrainą, apie Mariupolį, ir apie tai, kad šis karas, atėmęs Manto gyvybę – Rusijos karas prieš Ukrainą. Jis turi pasibaigti. Pasibaigti kuo greičiau. Dėkoju už dėmesį. Šlovė Ukrainai!“ – iš ekrano kalbėjo V. Zelenskis.

Auksinė gervė yra garbingiausias apdovanojimas, teikiamas už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui. Ceremonijos metu Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė jį įteikė a.a. M. Kvedaravičiaus mamai Banguolei Kvedaravičienei.

Nacionalinių kino apdovanojimų organizatoriai – Lietuvos kino centras (LKC) ir AVAKA drauge su asociacija LATGA taip pat skirs finansinį palaikymą kūrėjo šeimai bei jo sužadėtinei Hannai Bilobrovai.

Kaip rašė lrt.lt, balandžio 9-ąją Ukrainos žmogaus teisių kontrolierė Liudmila Denisova sakė, kad M. Kvedaravičių esą „buvo įkalinę „rašistai“, kurie vėliau jį ir nušovė, o kūną išmetė į gatvę. Remdamasi ukrainiečio, kuris buvo sulaikytas kartu, pasakojimu, H. Bilobrova mano, kad Rusijos pusėje kovojantys kariai nušovė M. Kvedaravičių įtarę, jog jis slaptas snaiperis iš Lietuvos, NATO šalies. Kaip įrodymą, kad jis šaudė iš ginklo, kareiviai laikė ant peties rastą mėlynę, kuri iš tiesų galėjo būti nuo kuprinės nešiojimo.

Didvyriškomis H. Bilobrovos pastangomis, režisieriaus kūnas buvo pargabentas į Lietuvą, taip pat išsaugota akistatoje su karu jo filmuoto dokumentinio filmo apie Mariupolį medžiaga.

Hanna ir M. Kvedaravičiaus bendražygiai, dirbę su juo prie ankstesnių filmų: montažo režisierė Dounia Sichov, garso postprodukcijos grupė – Rana Eid, Lama Sawaya, Sherif Allam, Rob Walker, vaizdo postrpodukcijos grupė – Mindaugas Galkus, Mykolas Tuita, Ovidijus Talijūnas bei prodiuseriai Uljana Kim, Nadia Turincev, Thanassis Karathanos įdėjo visas pastangas, kad spėtų pristatyti „Mariupolį 2”Kanuose, oficialioje specialių seansų programoje „Kanų premjeros“, kur filmui atiteko specialus dokumentinio kino prizas. Filmo platinimu pasaulyje užsiims patyrusi, gerai žinoma kompanija „The Match Factory”.

Sekmadienį nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ taip pat buvo įvertinti du itin stiprūs lietuviški filmai, šiuo metu pasiekę itin plačią pasaulio kino rinką. Metų geriausio ilgametražio dokumentinio filmo kategorijoje laimėjo režisierės Giedrės Žickytės „Šuolis“, pasakojantis neįtikėtiną istoriją apie lietuvio Simo Kudirkos veržimąsi į laisvąjį pasaulį gūdžiu sovietmečiu. Šis filmas jau yra pelnęs 8 tarptautinius apdovanojimus, šiuo metu platinamas Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje per „Apple“, „Amazon“ ir kitas platformas. Nuo birželio „Šuolis“ bus rodomas visoje Amerikoje.

G. Žickytė renginyje atsiėmė apdovanojimą ir už metų geriausią mažumos bendros gamybos filmą – „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ (rež. Iryna Tsilyk, prod. G. Žickytė). Šis dokumentinis filmas atskleidžia fronto linijoje Donbase, Ukrainoje, gyvenančios šeimos kasdienybę. Žymiajame „Sundance“ (JAV) kino festivalyje jis buvo apdovanotas už geriausią režisūrą.

„Sidabrinės gervės“ renginys tapo didele švente ir režisieriaus Lauryno Bareišos komandai: jo filmas „Piligrimai“ buvo pripažintas geriausiu ilgametražiu vaidybiniu kino filmu, taip pat pelnė statulėlės režisieriaus, scenarijaus autoriaus ir aktoriaus nominacijose.

„Piligrimai“ jau yra pelnę istorinę pergalę Venecijos kino festivalyje, o nuo rugpjūčio šis lietuviškas filmas taps pasiekiamas milijonams Vidurio ir Rytų Europos gyventojų: užsienio platintojai „Reason8“ sudarė sutartį su gigantiška kabelinės televizijos platforma HBO. Taip pat susitarta su filmų platinimo kompanija „Dekanalog“, – kitais metais psichologinė drama „Piligrimai“ pasieks Šiaurės Amerikos žiūrovus.

Ceremonijos metu greta kitų apdovanojimų LKC ir AVAKA įteikė specialų prizą Vilniaus kino biurui – už ilgametį filmų gamybos Vilniaus mieste skatinimą, profesionalią pagalbą filmų gamintojams ir kūrėjams bei efektyvų investicijų kino gamybai pritraukimą. Šiuo metu Vilnius yra itin patrauklus užsienio kino gamybos kompanijoms.

Visos „Sidabrinės gervės“ nominacijos:

Žiūroviškiausias filmas:

„Naktinė žvejyba“  (rež. Tadas Vidmantas, prod. Mantvidas Žalėnas, Vilius Sukonas)

Metų geriausias trumpametražis kino filmas:

„Techno, Mama“ (rež. Saulius Baradinskas, prod. Viktorija Seniut)

Metų geriausias animacinis filmas:

„Mora Mora“ (rež. Jurga Šeduikytė, prod. Giedrė Burokaitė)
Metų geriausias mažumos bendros gamybos kino filmas:

„Mėlyna kaip apelsinas žemė“  (rež. Iryna Tsilyk, prod. Giedrė Žickytė)
Metų geriausias grimo dailininko darbas:

Eglė Mikalauskaitė Gricienė „Sinefilija“ (rež. Tomas Smulkis)
Metų geriausias kostiumų dailininko darbas:

Agnė Rimkutė „Sinefilija“ (rež. Algimantas Puipa)
Metų geriausias kino dailininko darbas:

Jurgita Gerdvilaitė, Ramūnas Rastauskas „Sinefilija“ (rež. Algimantas Puipa)
Auksinė gervė už viso gyvenimo nuopelnus:
Mantas Kvedaravičius
Metų geriausias ilgametražis dokumentinis kino filmas:

„Šuolis“ (rež. Giedrė Žickytė, prod. Giedrė Žickytė)
Metų geriausias studento darbas:

„Viskas gerai“ (rež. Jorūnė Greičiūtė, prod.Viktorija Akavickaitė, Zbigniev Bartoševič)
Metų geriausias garso režisieriaus darbas:

Saulius Urbanavičius „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ (rež. Sergei Loznitsa)
Metų geriausias montažo režisieriaus darbas:

Danielius Kokanauskis „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ (rež. Sergei Loznitsa)
Metų geriausias scenarijaus autorius:

Laurynas Bareiša „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša)

Metų geriausias operatoriaus darbas:

Feliksas Abrukauskas „Sinefilija“ (rež. Algimantas Puipa)

Metų geriausias kompozitoriaus darbas:

Lina Lapelytė „Žmonės, kuriuos pažįstam“ (rež. Tomas Smulkis)

Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo:

Laima Akstinaitė „Bėgikė“ (rež. Andrius Blaževičius)

Metų geriausias antraplanis aktoriaus vaidmuo:

Aleksas Kazanavičius „Sinefilija“ (rež. Algimantas Puipa)

Metų geriausias aktorės vaidmuo:

Žygimantė Jakštaitė „Bėgikė“ (rež. Andrius Blaževičius)

Metų geriausias aktoriaus vaidmuo:

Giedrius Kiela „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša)

Metų indėlis į kino industriją:

Vilniaus kino biuras

Metų geriausias režisieriaus darbas:

Laurynas Bareiša „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša)

Metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas:

„Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša, prod. Klementina Remeikaitė)