Vaidybinio ilgametražio filmo “Purpurinis rūkas” sinopsis Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas skausmingai išskiria Jozefą su jo šeima – jis dar paauglys išvežamas į Rusiją, toliau nuo karo įvykių, o jo tėvai lieka nacių okupuotoje teritorijoje, kur juos, kaip ir daugumą Lietuvos žydų, sušaudo. Grįžęs po karo Jozefas gimtajame krašte randa visiškai pasikeitusį pasaulį – pilną įtarimų, nepasitikėjimo ir neapykantos vienas kitam. Labai nedaug trūksta, kad Jozefas pasiduotų šiam visuotiniam susvetimėjimui ir neapykantai. Tačiau kilnioji žmogaus prigimtis paima viršų – kai nėščia nuo partizanų vado šeimininko dukra Janina suimama, kad būtų išvežta į Sibirą, Jozefas pareiškia, kad jis yra vaiko tėvas. Sudėtingas meilės trikampis pasiekia kulminaciją tuomet, kai Vladas paslapčia ima siekti keršto už tariamą Jozefo išdavystę. Vis dėlto, radęs savo žmoną gyvą ir sveiką, dėkingas Vladas puola ant kelių priešais Jozefą, prašydamas jo atleidimo ir melsdamas, kad Jozefas pasirūpintų naujagimiu. Laikas eina, Jozefas rūpinasi Jane tarytum savo tikrąja žmona, pats savo jėgomis augina Vlado vaiką. Kuomet vaikas jį pradeda vadinti tėvu, Jozefas suvokia, jog vėl atsidūrė spąstuose – jausmai naujajai šeimai yra stipresni, nei baimė būti sušaudytam. Užgniaužti Jozefo ir Janės jausmai išsiveržia nevaldoma aistra, tačiau neilgam. Prabėga daug metų. Oficialūs raštai pasiekia Jozefą Izraelyje. Jo prašoma liudyti prieš Vladą, kuris yra teisiamas už masines žydų žudynes. Jozefas dvejoja: turi nuspręsti, ar liudyti tiesą, kuri nusiųs Vladą myriop, ar meluoti ir taip išgelbėti tikrąjį vaiko tėvą…