2020-11-18

Jau lapkričio 22 dieną, nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“, bus pagerbti patys ryškiausi šalies filmų herojai. Dėl prestižinių statulėlių šiemet varžysis 22 aktoriai, pretenduojantys į apdovanojimus už antraplanius ir pagrindinius vaidmenis pastarųjų metų filmuose.

Viena pretendenčių į metų geriausios aktorės apdovanojimą – Gabija Siurbytė, atlikusi pagrindinį vaidmenį filme „Čia buvo Saša“. Režisieriaus Ernesto Jankausko juostoje pasakojama įsivaikinti svarstančią porą. Vietoje išvajotos mažos mergaitės, sutuoktiniams pasiūlomas problemiškas paauglys Saša, į jų kasdienybę įnešantis sumaišties. Filmo žiūrovai kviečiami pasvarstyti, kas yra tikroji šeima.

„Norėčiau, kad žmonės po filmo išsineštų žinutę, jog kiekvienas iš mūsų turime po skausmo šulinį. O kai kurie iš mūsų – ir labai gilų. Turime mokėti tai pastebėti ir rasti būdų, kaip turėtume vienas į kitą atsiremti ir vienas kitam padėti. Nes tiek mano, tiek berniuko personažas yra patyrę gilias netektis, kurias filme bando kažkaip nugalėti. Žmogų labai keičia netektis. Kai netektis didelė – mes sugebame joje paskęsti, užsidaryti savyje ir nebematyti nieko aplinkui, nebemokėti įsileisti naujų jausmų ar naujų žmonių“, – kalbėjo G. Siurbytė.

Juostoje „Čia buvo Saša“ vieną pagrindinių vaidmenų atliko ir aktorius Valentinas Novopolskis, kuris šiemet „Sidabrinei gervei“ nominuotas už pagrindinį vaidmenį juostoje „Olegas“. Čia pasakojama apie rusų kilmės latvių emigrantą, nelegaliai dirbusį Briuselio priemiestyje ir ieškojusį laimės, tačiau susidūrusį su sudėtingu kriminaliniu pasauliu.

„Peržiūrėjęs šią juostą mano pusbrolis prisipažino, kad buvo pakliuvęs į panašią situaciją. Na, o po premjeros kino teatre priėjo moteris, 20 metų dirbanti su problemomis emigracijoje susidūrusiems žmonėms pagalbą teikiančiame centre. Nors yra sukaupusi didžiulį darbo stažą ir nieko naujo pamatyti nesitikėjo, sakė, kad šis atvejis ją sukrėtė. Pasirodo, tai yra didžiulė stigma ir pas mus, Lietuvoje. Labai daug vyrų išvažiavę svetur įsidarbina nelegaliai, patenka į sudėtingas situacijas, tačiau apie tai visiškai niekam nepasakoja vien dėl to, kad gėdijasi prisipažinti. Deja, tai tampa priežastimi, kodėl kartais labai sunku jiems padėti.

„Olegas“ buvo pirmasis toks didelis mano filmas, tad minčių – labai daug. Kurdamas vaidmenį aš mažiau atsispyriau nuo būtent emigracijos temos. Man šis filmas yra apie vidinę emigraciją. Emigrantu gali tapti ir niekur neišvažiuodamas. Lygiai taip pat ir, pavyzdžiui, mokinys, pastebėjęs stipresnį, grubesnį už save, gali jį priimti kaip savo autoritetą ir emigruoti iš savo paties principų“, – komentavo V. Novopolskis. 

„Sidabrinių gervių“ nominantų sąraše – ir aktorius Vaidotas Martinaitis, pretenduojantis į metų geriausio antraplanio aktoriaus apdovanojimą už vaidmenį filme „Nova Lituania“, kuris Atėnų ir Rygos kino festivaliuose jau pripažintas geriausiu. Karolio Kaupinio režisuotame filme pasakojama apie tarpukario Lietuvos Vyriausybei pateikiamą beprotišką idėją – išgelbėti valstybę, perkeliant ją į numatytą vietą užjūryje. Šia idėja patiki tik politika nusivylęs šalies premjeras, kurio vaidmenį ir atlieka V. Martinaitis.

„Tai yra beprotybė, kraštutinis idealizmas. Tačiau ta beprotybė tampa reali, kai susiduriama su akivaizdžiu pavojumi išnykti. Pavojaus akimirkoje bet kokia beprotiška fantazija įgauna realų pagrindą. Tuomet atsiranda tam tikra įmanomumo tikimybė. Nes tai yra desperatiškas išeities ieškojimas. Šitoje akivaizdoje tai visai gali tapti išeitimi, šviesos spinduliu arba bent kryptimi, vedančia iš aklavietės. Manyčiau, kad tai yra labiau desperatinis veiksmas, tačiau tai yra minties veiksmas. Ir šioje aklavietėje jis gali įžiebti kažkokią viltį“, – filmo siužetą pakomentavo V. Martinaitis.

Kalbėdamas apie dabartį, aktorius sako besidžiaugiantis progresuojančiu gyvenimo lygiu gimtinėje ir akcentuoja pačių gyventojų neretai nepagrystą įprotį skųstis. „Kalbant apie šiandieną, man yra gera gyventi Lietuvoje. Gyvenimo kokybė tikrai gerėja, tik mes per dažnai užsižaidžiame inkščiančius vaikus, kad mums kažko norisi, kažko trūksta“, – svarsto aktorius.

Į praeitį nukelia ir pagal Antano Škėmos apysaką „Izaokas“ režisieriaus Jurgio Matulevičiaus sukurta juosta, kurioje nusifilmavusi aktorė Severija Janušauskaitė pretenduoja į metų geriausios aktorės apdovanojimą. Filme „Izaokas“ pasakojama apie žmogaus, kurį atsiveja praeities nusikaltimai, dramą. Trys draugai, Andrius, Gediminas ir Elena, kuriuos kadaise išskyrė karas ir emigracija, susitinka po kelių dešimtmečių. Gediminas pasišauna tirti praeityje nutylėto žiauraus įvykio, kurį, paaiškėja, įgyvendino Andrius. Juostoje paliečiama ir lietuvių dalyvavimo Holokauste tema. Aktorei S. Janušauskaitei čia kliuvo dramų sūkuryje atsidūrusios Elenos vaidmuo.

„Man labai patiko filmas, rezultatu džiaugiuosi. Šis vaidmuo man buvo kitoks savo tyla. Galbūt man norėjosi plėstis daugiau, kadangi moteriški vaidmenys lietuvių kine – vis dar labai trapūs. Tačiau man patiko Elenos linija. Tas liūdesys, neišsipildymas... Kalbu ne apie atmosferą, o apie charakterį, kuris yra visiškai priešingas mano visiems kitiems suvaidintiems personažams. Kitokia moteris“, – pasakojo S. Januškauskaitė.

Kalbėdama apie to meto ir dabarties visuomenės skirtumus, aktorė neslepia nusivylimo dėl šiuolaikinio žmogaus perdėto pozityvumo ir nemokėjimo išreikšti tikrųjų jausmų.

„Tai, kad mes gyvename kažkaip kitaip – tik pačių žmonių iliuzija. Tai, kad daiktai keičiasi ir jų yra daugiau – nieko nereiškia, žmonių vidinės vertybės ir nuodėmės yra visiškai tokios pačios. Gal net gi ir baisesnės, nes nebėra tokios atviros, kaip anuomet. Tais laikas atvirumo buvo daugiau ir jis buvo skaudesnis, ne toks gudrus ir užslėptas, kaip dabar. Tas dirbtinis pozityvumas, kuris dabar yra labai populiarus, parodo tai, kad mes net liūdėti nuoširdžiai bijome. O tai yra viena iš savybių, kurios parodo žmogaus atvirumą, jautrumą. Tai jau tapo savotiškai nebemadinga“, – svarstė S. Januškauskaitė.

Aktorė sako, kad ir šis, ir visi jos kuriami vaidmenys yra toli nuo jos realybės, tačiau tai suteikia tik dar didesnį pasitenkinimo jausmą. „Liūdni vaidmenys man patinka, šituo požiūriu jaučiuosi lietuviško kino pogrindyje, tačiau man visada ir tenka tokie personažai. Ir aš džiaugiuosi, kad neinu paviršiumi“, – kalbėjo aktorė.

Lietuvos kino šventė bus švenčiama jau lapkričio 22 d., 19:30 val. TV3 eteryje. Lietuvišką kiną remia naujos kartos televizija „Go3“. Ceremonijoje išvysime ne tik visus mylimiausius tautos aktorius, bet ir žmones, esančius už kadro. Apdovanojimų metu paaiškės „Sidabrinės gervės“ ir „Sidabrinės gervės kiaušinio“ nominacijų laimėtojai. Taip pat sužinosime, kam bus įteikta „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus, ir kas taps „Vox Populi“ kategorijos nugalėtoju.

Apdovanojimų globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Apdovanojimus organizuoja – asociacija AVAKA, rėmėjas – „Vilana Natural Beauty“, prižiūri – tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“.