Iš pirmo žvilgsnio, miestelis „N“ – puikus tautinės gerovės pavyzdys. Čia gražu ir tvarkinga, gyventojai patenkinti gyvenimu, o miestelio meras puikiai tvarkosi nuo neatmenamų laikų. Vietinis elitas – policijos komisaras, prokuroras, teisėja, meras – seni draugai, buvę bendražygiai, visi jau įžengę į šeštąją dešimtį. Miestelio prokuroro LAIMONO (53) mirtis trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus. Miestelio policijos komisarui GINTUI (55) savo gimtadienio pokylį tenka iškeisti į geriausio draugo žūties vietos apžiūrą. Įkalčiai neleidžia abejoti, kad įvyko būtent savižudybė, tačiau įtartinas Ginto elgesys išduoda, kad jo santykiuose su mirusiuoju liko daug neatsakytų klausimų. Viena po kitos į dienos šviesą pradeda lįsti purvinos valdančiojo elito paslaptys. Tvarkyti formalumų dėl netikėtos Laimono mirties iš Vilniaus atvyksta jaunas prokuroras SIMONAS (30). Jau pirmasis Simono susidūrimas su Gintu atskleidžia skirtingų kartų vyrų skirtingas vertybes – mezgasi rimtas principų ir ambicijų konfliktas. Nepaisydamas karštų Ginto prieštaravimų, Simonas pradeda išsamų Laimono mirties tyrimą, kurio metu paaiškėja, kad prokuroras ne nusižudė, o buvo nužudytas. Besikaupiantys įkalčiai pradeda kelti vis daugiau klausimų apie tai, ar nuoširdi miestelio elito draugystė iš tiesų yra tokia nuoširdi. Kai įtartinomis aplinkybėmis žūsta gretimo bažnytkaimio klebonas, Simonas pradeda suvokti, kad nusikaltimai turi daug gilesnes šaknis, nei primityvus dalinimasis įtakos zonomis prieš artėjančius rinkimus. Tuo pat metu Gintas, atrodo, vienintelis supranta, ką reiškia prie nužudytųjų kūnų randami keisti daiktai - pluoštas senų sovietinių rublių, briedžio galvos iškamša, šventas paveikslas ar medus, kuriuo žudikas ištepė vienos iš savo aukų veidą. Kol Simonas metodiškai seka žudiko pėdomis, Gintas vis dažniau panyra į prisiminimus apie beveik trisdešimties metų senumo įvykius. Neramios dienos po 1991 metų sausio, keisti nutikimai tuometiniuose KGB archyvuose, netikėtas gaisras niekam neįdomiame daugiabutyje ir viena mirtis, į kurią tuomet niekas neatkreipė dėmesio. Buvusią idilę miestelyje keičia baimės ir įtarumo atmosfera. Netrukus iš senosios gvardijos lieka tik vienas Gintas, kuriam tenka prakeiksmas vienam stebėti, kaip naujai atėjusi karta be jokių skrupulų griauna jo bendraamžių taip ilgai kurtą visuotinės gerovės iliuziją.