Justė Janulytė - baigė M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, kur iš prof. Broniaus Kutavičiaus gavo kompozicijos pradmenis. Vėliau studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. Osvaldą Balakauską, Milano konservatorijoje ir įvairiose tarptautiniuose meistriškumo kursuose, kuriuose pati dėsto nuo 2013 m. Dauguma Justės Janulytės kūrinių yra skirti „monochrominiams“ ansambliams (vien styginiams, vien pučiamiesiems ar vien balsams). Erdvinės, tirštų mikropolifoninių faktūrų kompozicijos dažnai grindžiamos „termodinaminių“ transformacijų procesais, stebint lėtą tam tikro akustinio fenomeno evoliuciją ir tyrinėjant muzikinio erdvėlaikio percepciją. Balansuojantys tarp minimalizmo, spektralizmo ir akustinės elektronikos estetikų, autorės darbai prilygsta akustinėms gamtos reiškinių metaforoms („Debesų stebėjimas“ balsams, pučiamiesiems ir styginiams, „Vandens spalva“ saksofonui solo ir orkestrui, „Ar tai buvo gulbė?“ simfoninian orkestrui) bei tyrinėja vizualinę muzikinių reiškinių prigimtį garsą ir vaizdą sulydančiuose darbuose („Kvėpuojanti muzika“ styginių kvartetui, elektronikai ir kinetinėms skulptūroms, „Smėlio laikrodžiai“ 4 violončelėms, elektronikai ir video scenografijai). 2009 m. J. Janulytė laimėjo pirmąją vietą UNESCO organizuojamoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje Paryžiuje (jaunųjų kompozitorių kategorijoje). 2011 m. jai įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo menininko premija. 2017 m. kompozitorė apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, o 2019 m. tapo konkurso „Musica femina" Miunchene nugalėtoja. Nuo 2020 m. Justės Janulytės natas leidžia Paryžiaus leidykla Durand Salabert Eschig / Universal Music Publishing Classical. Autorė yra Monte Carlo Princo Piero Fondo tarybos narė. 2020 m. kompozitorė debiutavo kine pradėjusi bendradarbiavimą su latvių režisieriumi Viesturs Kairišs ir kurdama muziką jo filmams "Miestas prie upės" bei "Sausis" (2022). J.Janulytės muzika skambėjo Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje bei Japonijoje, garsiausiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose bei koncertų salėse; jos kūrinius atliko Berlyno „Konzerthaus“, Kelno WDR, operos teatro „La Fenice“, Velso BBC, Helsinkio filharmonijos, Lenkijos nacionalinis, Brno filharmonijos simfoniniai bei Miuncheno kamerinis orkestrai, Londono sinfonietė, Ensemble Modern, Porto Remix ansambliai, Birmingemo šiuolaikinės muzikos grupė, Estijos filharmonijos kamerinis ir Nacionalinis vyrų chorai, SWR vokalinis ansamblis, taip pat garsiausi šiuolaikinės muzikos atlikėjai, tokie kaip trimitininkas Marco Blaauw, saksofonininkas Marcus Weissas, violončelininkai Sèverine Ballon, fleitininkas Manuelis Zurria, klavesinininkė Goska Isphording ir kt., dirigentai Peteris Rundelis, Enno, Poppe, Eliahu Inbalas, Jörgas Widmannas, Olari Elts bei kt. Kompozitorės kūryba pristatyta daugelyje festivalių, tame tarpe Venecijos bienalėje, Sidnėjaus, Amsterdamo Olandijos, Helsinkio "Musica Nova", "Milano Musica", Berlyno „Maerzmusik“, Paryžiaus Nèmo bienalėje („Gaîté lyrique“), „Pasaulio naujosios muzikos dienos“, Strasbūro „Musica“, „RomaEuropa“, Šlėzvigo-Holšteino, Kardifo „Glamorgano slėnis“, Hadersfildo šiuolaikinės muzikos, Brno „Moravijos ruduo“, „Varšuvos ruduo“, Madrido „Operadhoy“, Glazgo „Sonica“, „Gaida“ bei kt.